- įplaukti
- 1 įplaũkti, -ia (į̃plaukia), į̃plaukė intr.
1. N, K plaukiant nusigauti, patekti: Įplaũkęs vidurin upės, berniukas nuskendo Š. Įplaukti įplauksi, bet kaži ar išplauksi Plv. Žąsis į̃plaukė į pusę upio J. Kad aš įplaukčiau nors į kraštužėlį JD798. Dar neim̃plaukiau nei pusės marelių, dar nenuskyniau marių žolynėlio DrskD77.
2. refl. įsileisti plaukti: Iš karto buvo baisoka, o kai įsìplaukiau, tai net smagu buvo plaukti Š.
3. įeiti, atvykti (apie laivą): Įplaũkia laivas uostan Š.
4. patekti į vidų (plaukiant laivu): Popiete įplaukiame į didelį ežerą T.Tilv. | refl.: Įsiplaũkęs laiveliu vidurin ežero, meškeriojau sau visą prievakarį Š.
5. SD403, Sut įtekėti, įbėgti: Aluošia anplaũkia prie Gudinykų Ašmenon Grv.
6. prk. įklampoti, įbristi: Į dirvą nebeį̃plaukam, bulvės paliks nekastos Varn.
7. prk. lengvu žingsniu įeiti: Senė plaukte įplaukė J.Marc. Į kambarį įplaukė kaip pova rš.
8. būti įmokėtam, gautam (apie pinigus): Į valstybės iždą pernai į̃plaukė daug mokesčių NdŽ. Kason įplaukė 111 rublių rš.
◊ į gailiàs ãšaras įplaũkti pradėti liūdėti, verkti: Pasakyk, broliukai, kad jūsų dukrelė didelian vargelin įeina ir gailiõs ašarė̃lės[na] įplaũkia TŽV646(Kp).\ plaukti; antplaukti; apiplaukti; atplaukti; daplaukti; įplaukti; išplaukti; nuplaukti; paplaukti; parplaukti; perplaukti; praplaukti; priplaukti; razplaukti; suplaukti; užplaukti
Dictionary of the Lithuanian Language.